- kvestė
- ×kvestė̃ (l. chwost, rus. xвocт) sf. (4) Lzd, kvẽstė (2) 1. ryšimos skarelės laisvai krintantis kampas: Žiūrėk, kad didesnė kvestė̃ būtų į viršų Bd. Nelygiai sudėjai skepetukę – trumpesnę kvẽstę pakelk in viršų Srj. Kap tu čia skarelę ėmei nešiot – vis mažesne kvestè in viršų! Krok. Kap dar̃ tu tę apsirišai, kad kvestė̃ karo ligi pusei pečių Mrs. 2. skarelė: Apsirišk kveste! Srj. 3. menk. nerimta moteris ar mergaitė, plevėsa: Oi tu kvẽste, kvẽste, dagyvensi tu sūdną dieną (blogai baigsi)! Al. Ir klausai tu šitos dūzgės, šitos kvẽstės! Krok.
Dictionary of the Lithuanian Language.